atkerėblinti — intr. sunkiai ateiti: Žiūrėk, ir jis jau atkerėblina Gdr. kerėblinti; atkerėblinti; įkerėblinti; nukerėblinti; pakerėblinti; parkerėblinti; sukerėblinti; užkerėblinti … Dictionary of the Lithuanian Language
kerėblinti — ( yti), ina, ino, kerė̃blinti 1. intr. sunkiai, išsikėtojus eiti: Raišis ir tas kerėblina Vlk. Šiaip taip kerėblina, ale vargiai Bsg. Kerėblyk tu greičiau, ba ir pats savo kojose tuoj suspančiosi Dg. | refl.: lipti, ropoti: Ko dabar kerėblinies… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukerėblinti — intr. sunkiai nueiti, nusivilkti: Ką su juo! Gal nukerėblinti, ir tiek Lnkv. kerėblinti; atkerėblinti; įkerėblinti; nukerėblinti; pakerėblinti; parkerėblinti; sukerėblinti; užkerėblinti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakeroblinti — tr. netvarkingai padėti kokį išsikėtojusį daiktą, pakerėblinti: Pakeroblinai savo ratelį pas stalą ir palikai Mrj. keroblinti; pakeroblinti; užkeroblinti … Dictionary of the Lithuanian Language
parkerėblinti — intr. parsivilkti, sunkiai pareiti: Mano sūnus kad parkerėblintų, tai ir aš eičiau namo Pc. kerėblinti; atkerėblinti; įkerėblinti; nukerėblinti; pakerėblinti; parkerėblinti; sukerėblinti; užkerėblinti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukerėblinti — tr. netvarkingai sudėti: Žirnius, į žaginius dėdamas, sukerėblina rš. kerėblinti; atkerėblinti; įkerėblinti; nukerėblinti; pakerėblinti; parkerėblinti; sukerėblinti; užkerėblinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkerėblinti — tr. ką aukštyn vargingai užkelti: Kas tave ten užkerė̃blino? Kair. | refl.: Užsikerėblinome ant pačio aukščiausio kalno smaigalio rš. Ot aukštai užsikerėblinai, kad nors nenupultai! Dg. kerėblinti; atkerėblinti; įkerėblinti; nukerėblinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
užrioglinti — užriõglinti menk. 1. intr. užeiti, užsivilkti: Ir pas mus buvo užriõglinęs tas girtuoklis Mrj. Ėjau iš darbo, užrioglinau pas Joną ir pasilikau Ds. 2. refl. DŽ, Krs, Srv, Kair, Brs, Lkš, Kt, Alv, Rdm, Vrn, Lbv nerangiai užlipti, užsiropšti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
įkerėblinti — intr. sunkiai įeiti, įlipti, įrioglinti: Elgeta įkerėblino į vidų rš. | refl.: Jie per daug seni, kad galėtų įsikerėblinti į mūsų medį sp. Įsikerė̃blino vežime kaip grafas, kitims ir nebliko vietos Up. kerėblinti; atkerėblinti; įkerėblinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language